2020 m. kovo 27 d. ICOMOOS Lietuva pakartotinai kreipėsi į LR kultūros ministrą su pakartotiniu prašymu nedelsiant inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekto dokumentacijos parengimą pateikimui UNESCO Pasaulio paveldo centrui. 

ICOMOS LIETUVA atkreipė dėmesį, kad UNESCO pasaulio paveldo vietovė Vilniaus istorinis centras ir jo apsaugos zona sudaro nedidelę Vilniaus miesto teritorijos dalį. Atitinkamai su jos reglamentavimu susijusi tik nedidelė viso Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekto dalis. Manome, kad ją nebūtų sudėtinga išversti į anglų kalbą ir drauge su Kultūros ministerijos išplėstiniu aiškinamuoju raštu pateikti susipažinti UNESCO Pasaulio paveldo centrui.

ICOMOS LIETUVA taip pat pažymėjo, kad visas projektas yra parengtas skaitmeniniu formatu, GIS pagrindu, taip pat turima itin gausi vaizdinio fiksavimo medžiaga. Todėl UNESCO Pasaulio paveldo centro ekspertai galėtų įvertinti projektą ir nuotoliniu būdu.

ICOMOS LIETUVA, būdama ICOMOS akredituotas nacionalinis komitetas Lietuvos Respublikoje, nurodė, jog asociacija ICOMOS LIETUVA yra pasirengusi visapusiškai talkinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai tiek atliekant poveikio pasaulio paveldui vertinimą, kaip jau minėjome mūsų 2020 m. kovo 6 d. rašte, tiek parengiant (parenkant) dokumentaciją, kuri privalo būti pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui.
Šis kreipimasis buvo parengtas negavus jokio formalaus atsakymo į 2020 m. kovo 6 d. siųstą raštą, kuriame buvo prašoma:

(a) atlikti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekto poveikio pasaulio paveldui Vilniaus istoriniam centrui (įskaitant jo apsaugos zoną) vertinimą;

(b) atlikus poveikio paveldui vertinimą ir ištaisius nustatytus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekto trūkumus, jeigu jų būtų, Lietuvos Respublikos vardu informuoti UNESCO Pasaulio paveldo komitetą apie šį projektą (t. y., apie tą dalį, kuri yra susijusi su poveikiu pasaulio kultūros paveldo vertybei Vilniaus istoriniam centrui); ir

(c) atlikti iki tol neatliktus poveikio aplinkai vertinimus (SPAV ir PAV), už kuriuos atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė.

ICOMOS LIETUVA Lietuvos institucijų prašo atsižvelgti į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją ir jos įgyvendinimo gairių 172 punktą, įpareigojantį valstybes Konvencijos dalyves per UNESCO Pasaulio paveldo centrą informuoti Pasaulio paveldo komitetą „apie ketinimus Konvencijos saugomoje teritorijoje įgyvendinti arba leisti didelius restauravimo (angl. restoration) ar naujų statybų darbus, kurie galėtų paveikti vertybės išskirtinę visuotinę vertę“, o tam, kad UNESCO Pasaulio paveldo centras galėtų padėti rasti atitinkamus sprendimus, kurie užtikrintų, jog vertybės išskirtinė visuotinė vertė būtų išsaugota „tokia informacija turėtų būti pateikta kiek įmanoma anksčiau, pvz., prieš pradedant planuoti pagrindinio projekto dokumentus ir prieš priimant visus sprendimus, kuriuos būtų sunku panaikinti“. 
​
Šiems dideliems projektams neabejotinai priskiriamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuris nustatys reglamentus visam Vilniaus miestui ir jame esančiai Pasaulio paveldo vietovei bei jos apsaugos (buferinei) zonai. ​

Įsibėgėjus šiai precedento neturinčiai pasaulinei krizei, Tarptautinis kultūros vertybių išsaugojimo ir restauravimo tyrimų centras (ICCROM) išreiškia užuojautą ir solidarumą su savo valstybėmis narėmis ir žmonėmis visame pasaulyje dėl COVID-19 sukeltų mirčių ir kančių. ICCROM nuoširdžiai dėkoja sveikatos priežiūros darbuotojams ir visiems, kurie yra šios krizės priekinėse linijose ir nuolat be poilsio darbuojasi, kad išgelbėtų žmonių gyvybes ir išlaikytų gyvenimui būtinų prekių ir paslaugų teikimą.

Svarbus kultūros paveldo vaidmuo krizės metu

ICCROM atkreipia pasaulio dėmesį į svarbų kultūros ir kultūros paveldo vaidmenį, teikiant socialinę ir potrauminę paramą, sudarant sąlygas socialinei sanglaudai ir bendruomenių atsparumui krizės metu. Atsižvelgdamas į JT tvarios raidos darbotvarkę iki 2030 metų, ICCROM pabrėžia svarbų kultūros, kultūros paveldo ir susijusių tradicinių žinių vaidmenį tvarios raidos ir kovos su klimato kaita veikloje, taip pat paveldo indėlį į galimybes mažinti pandemijos riziką. ICCROM taip pat pabrėžia, kokios svarbios yra tvarios buveinės, kurios užtikrina saugų ir sveiką žmonių gyvenimą darnoje su gamta.

Rizika ir sunkumai kultūros paveldui krizės metu bei po jos

Visame pasaulyje yra daug skatinančių internetinių projektų, kai paveldo vietovės ir muziejai virtualiai atvėrė savo duris, siūlydami per šį atskirties laikotarpį vietas laisvalaikiui ir mokymuisi. Tačiau esama ir nerimą keliančių požymių, kad kultūros paveldo sektorius ir susijusios bendruomenės susiduria su sunkumais, ypač dėl prarandamų pajamų ir pragyvenimo šaltinių. Nerimą kelia ir tai, kad per ateinančius mėnesius dėl apribotų išteklių paveldo apsaugai bei valdymui ir krizės sukeltų ekonominių sunkumų gali būti nepaisoma būtinybės užtikrinti paveldo apsaugą. Todėl būtina įtraukti mūsų kultūros paveldo apsaugą ir išsaugojimą į visus gaivinimo planus bei raidos po krizės projektus. Dėl šios priežasties ICCROM taip pat norėtų išreikšti savo susirūpinimą dėl didėjančio kultūros paveldo apsaugos, išsaugojimo, kultūros industrijų ir gyvojo paveldo pažeidžiamumo, kuris gali sukelti sunkumų amatininkams bei menininkams ir daugeliui kitų kultūros profesijų.

ICCROM kvietimas imtis veiksmų

ICCROM, kaip tarpvyriausybinė organizacija, turinti unikalų įgaliojimą skatinti gerąją kultūros paveldo apsaugos ir išsaugojimo praktiką visame pasaulyje, kviečia savo valstybes nares per nacionalines ir vietos valdžios institucijas, paveldo vietovių valdytojus ir institucijas, kultūros darbuotojus ir tradicinius saugotojus, taip pat plačiąją bei pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių:

• laikytis visų būtinų atsargumo priemonių prieš šį virusą, kaip nurodė ir rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir nacionalinės vyriausybės, ir nustatyti procedūras, užtikrinančius visų darbuotojų ir jų šeimų, lankytojų ir bendruomenių saugumą;

• imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų sumažintas pavojus paveldo vietovėms ir rinkiniams jų uždarymo laikotarpiais, bei, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis humanitarinės pagalbos ir reagavimo agentūromis, nustatyti parengties ekstremalioms situacijoms bei reagavimo į jas procedūras, skirtas paveldo vietoms ir vietovėms, muziejams, archyvams ir institucijoms;

• konsultuotis su kvalifikuotais paveldo specialistais, siekiant užtikrinti, kad visais atvejais, kai paveldo vietos bei vietovės, muziejai, archyvai ir institucijos būtų laikinai panaudojamos kaip ligoninės arba prieglobsčiai karantinui, šis naudojimas būtų grįžtamasis, o dezinfekavimo būdai darytų paveldui mažiausią poveikį;

• pripažinti esminę kultūros paveldo kokybę žmonių gerovei;

• pripažinti materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo socialinę bei ekonominę vertę ir toliau remti jo apsaugą ir valdymą, kaip svarbų indėlį atsigaunant nuo šios krizės. Taip būtų sudaromos palankios sąlygos žmonių ir bendruomenių gerovei, sveikam gyvenimui ir geresnei gyvenimo kokybei, taip pat galimam kultūrinio turizmo, remiančio išsaugojimo tikslus, atnaujinimui;

• įtraukti kultūros paveldo apsaugą ir išsaugojimą į visus atkūrimo po krizės planus ir užkirsti kelią bet kokiam kultūros paveldo nepaisymui arba jo apsaugos sistemų ir apsaugos planų mažinimui galimo ekonomikos nuosmukio metu;

• imtis priemonių, skatinančių kultūros paveldo išsaugojimą dėl tvarios ekonominės naudos, ypač atsižvelgiant į vietos bendruomenes ir smulkųjį verslą, kurio veikla priklauso nuo paveldo;

• imtis priemonių, skirtų remti kultūros ir žinių nešėjų pragyvenimą, greta kitų įskaitant amatininkus, išsaugojimo specialistus ir menininkus, ypač tuos, kurie yra pažeidžiamiausi;

• apsvarstyti tiek naujus, tiek tradicinius paveldo naudojimo būdus, kad būtų geriau suvokiama jo nauda didesniam viešajam gėriui ir žmonių gerovei, taip pat vertinant paveldą kaip priemonę mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę, tobulinti vietos valdymą;

• apsvarstyti naujus būdus, kaip panaudoti informacines technologijas, skatinant žmonijos kultūros paveldo pripažinimą, tuo tikslu ugdant kultūros saugotojų gebėjimus naudoti virtualiąją žiniasklaidą ir e. mokymosi metodus, taip pat įtraukiant į šį procesą jaunesniąsias kartas.

 
Šiuo iššūkių kupinu laikotarpiu ICCROM išreiškia norą bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, ypač savo valstybėmis narėmis, UNESCO ir kitais tarptautiniais partneriais, siekiant skatinti visų kultūros paveldo raiškų išsaugojimą ir apsaugą žmonijai. Taip pat ICCROM, drauge su paveldo ir kituose sektoriuose veikiančiomis institucijomis, panaudos visas galimybes sutelkti pastangas ir palaikyti atsparesnes, taikingesnes ir įtraukesnes visuomenes.

Šis pranešimas pirmiausia buvo paskelbtas ICCROM anglų kalba; į lietuvių kalbą išvertė Jūratė Markevičienė. 

2020 m. kovo 6 d. asociacija ,,ICOMOS Lietuva“ kompetetingoms institucijoms pateikė pasiūlymus dėl Vilniaus Bendrojo plano projekto. 

Savo rašte asociacija ,,ICOMOS Lietuva“ priminė, kad Lietuvos Respublika kaip UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos dalyvė yra įsipareigojusi išsaugoti pasaulio paveldo vertybę Vilniaus istorinį centrą ateities kartoms. 

Susipažinusi su parengtu Bendrojo plano projektu ,,ICOMOS Lietuva“ išreiškį susirūpinimą dėl Bendrojo plano trūkumų (neatitikimų galiojantiems planavimo dokumentams, neapibrėžtumo, kaip bus reguliuojamas aukštybinių pastatų statymas už buferinės zonos ribų ir galimas poveikis pasaulio paveldo vertybės Vilniaus istorinio centro supančiai aplinkai, vertingiems kraštovaizdžiams, panoramų bei siluetų vizualiems ryšiams, kultūros paveldo kompleksų ir ansamblių vientisumui, nuorodų į dar nepriimtus dokumentus ir teisės aktus, Vilniaus senamiesčio teritorijoje numatomų užstatymo morfotipų neatitikimo istoriniam senamiesčio charakteriui, trūkstamų sąsajų su paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, tekstinės ir grafinės dalių neatitikimų, ir pan.). 

Asociacijos ,,ICOMOS Lietuva“ nuomone, Bendrajame plane esančius trūkumus galima būtų ištaisyti, prieš tai  sistemiškai juos išanalizavus tarpdalykinei ekspertų grupei.

Įvertinusi esamą situaciją, ,,ICOMOS Lietuva“  pateikė šiuos pasiūlymus: 

1. Atlikti poveikio pasaulio paveldui ir poveikio pasaulio paveldo vietovei Vilniaus istoriniam centrui vertinimą. Tokį poveikio paveldui vertinimą galėtų atlikti Kultūros ministerijos ir Asociacijos „ICOMOS Lietuva“ sudaryta ICOMOS ekspertų grupė. „ICOMOS Lietuva“ ir yra pasirengusi prisidėti atliekant poveikio paveldui vertinimą.
   
   
2. Atlikus poveikio paveldui vertinimą ir ištaisius nustatytus trūkumus, Lietuvos Respublikos vardu informuoti UNESCO Pasaulio paveldo komitetą apie Bendrojo plano projektą (t.y., apie tą dalį, kuri yra susijusi su pasaulio paveldo vertybės Vilniaus istoriniu centru). Ši pareiga tenka LR kultūros ministrui. 
   ​
3. Atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas atsižvelgiant į itin detalų Bendrojo plano pobūdį, smulkioms teritorijoms nustatytus planavimo reglamentus, orientuotus į tai, kad daugeliu atveju statyboms nereikėtų rengti detaliųjų planų arba kitų planavimo dokumentų, kuriems būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

Su visu kreipimosi tekstu galima susipažinti čia.

„ICOMOS Lietuva“ 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką su prašymu užtikrinti, kad būtų laikomasi 1972 m. UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos bei Konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatų, pagal kurias Lietuvos Respublika privalo iš anksto: 

1. informuoti Pasaulio paveldo centrą bei Pasaulio paveldo komitetą; 
2. gauti Pasaulio paveldo centro išvadas bei rekomendacijas dėl planuojamos kaitos suderinamumo su pasaulio paveldo vietovės Kuršių nerijos išskirtine visuotine verte, autentiškumu ir vientisumu, kuriems galėtų kilti grėsmė dėl planuojamų plėtros darbų Kuršių nerijoje arba šalia jos; ir 
3. gavus Pasaulio paveldo centro išvadas bei rekomendacijas dėl planuojamos kaitos suderinamumo su saugoma pasaulio paveldo vertybe, pagal jas koreguoti Bendrojo plano sprendinius, kol dar nepriimta jokių neatgręžtinų sprendimų ir neatlikta jokių fiziškai Kuršių nerijos aplinką paveiksiančių veiksmų.
   

Kodėl neįvertintas galimas poveikis pasaulio paveldui?

Tokį ICOMOS Lietuva kreipimąsi paskatino 2019 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1278 patvirtintas „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrasis planas“ (toliau – Bendrasis planas), kuriuo įteisinta didžiausia plėtra UNESCO pasaulio paveldo vietovės Kuršių nerijos gretimybėje. 

Bendrojo plano aiškinamajame rašte konstatuota, kad ši plėtra iš esmės pakeis saugomąją vertybę: ,,nors planuojama uosto plėtra pietinėje uosto dalyje greta Kiaulės nugaros salos fiziškai nepalies pačios Kuršių nerijos, ji pakeis visos šios vietovės erdvinę struktūrą – Kuršių nerijos, kaip žmonių praeityje apželdintų aukštų kopų siauros sausumos juostos tarp Baltijos jūros ir plačios Kuršių marių akvatorijos charakterį ir vizualinį suvokimą" („Bendrasis planas (aprašomoji dalis). Sprendiniai 15088 NYP-S-1“, 99 psl.).

Vis dėlto, net žinant apie neigiamą poveikį, Bendrajame plane neįvardyti šio pasaulinės reikšmės kultūrinio kraštovaizdžio išskirtinės visuotinės vertės, autentiškumo ir vientisumo elementai, nenumatyta jokių konkrečių kompleksinių priemonių jiems išsaugoti ir neigiamam poveikiui pašalinti, nepateiktas privalomasis ICOMOS vertinimas dėl poveikio pasaulio paveldui ir Pasaulio paveldo centro išvados bei rekomendacijos.

Apie Lietuvos Respublikos tarptautinę pareigą iš anksto (kol dar nepriimti sprendimai dėl plėtros) informuoti Pasaulio paveldo centrą ir inicijuoti poveikio pasaulio paveldui vertinimą jau seniai priminė Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Dar 2015 m. sausio 19–22 d. vykusios UNESCO misijos ekspertas Tamás Fejérdy rekomendavo: „vadovaujantis (UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos konvencijos) įgyvendinimo gairių 172 punktu, visa informacija dėl Giliavandenio uosto statybos projekto, įskaitant poveikio aplinkai vertinimą (EIA) ir poveikio paveldui vertinimą (HIA), turi būti pateikta UNESCO pasaulio paveldo komitetui laiku (gavus vertinimų rezultatus, bet prieš priimant sprendimus) per UNESCO pasaulio paveldo centrą ir prieš priimant nekeičiamus sprendimus“. 

2017 m. ICOMOS narių darbo grupės parengtame Bendrojo plano koncepcijos vertinime pateikta argumentuotų pastabų dėl itin neigiamo poveikio, kurį vadinamųjų Pietinių uosto vartų formavimo, didelio masto Kuršių marių akvatorijos užpylimo darbai sukeltų unikaliam Kuršių nerijos masteliui ir bendrajai erdvinei struktūrai, būdingoms marių panoramoms, siluetams, jūrinio paveldo elementams. Vertinime perspėta ir dėl hidrodinaminių sąlygų bei nešmenų balanso pokyčių, dugno erozijos, sąsiaurio kranto šlaitų stabilumo, sufozijos, darbų Kuršių nerijos povandeniniame šlaite pasiekiant 17 metrų gylį laivybos kanale arba artimoje aplinkoje galimo neigiamo poveikio Kuršių nerijai. Tačiau į šias paveldo ekspertų pastabas iki šiol neatsižvelgta. 

Nepaisyta ir 2018 m. Pasaulio paveldo komiteto sprendimo Nr. 42 COM 7B.25 reikalavimų įgyvendinant Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus.

Susirūpinimą keliančios tendencijos

ICOMOS Lietuva atkreipia dėmesį, kad pasaulio paveldo vertybių atžvilgiu Lietuvoje įsivyravo Konvencijai prieštaraujanti tendencija informuoti Pasaulio paveldo centrą ne iš anksto, plėtros sumanymų stadijoje, kaip nustato Konvencijos įgyvendinimo gairės, bet gerokai vėliau, kai jau įteisintos ir pradėtos statybos, padarytos didelės finansinės investicijos.
​
Į Bendrojo plano sprendinius integruota nuostata neatlikti poveikio pasaulio paveldui vertinimo, o strateginį pasekmių aplinkai vertinimą atlikti ne kompleksiškai, bet fragmentiškai (atskiroms planuojamos teritorijos dalims) ir tik vėlesnių etapų įgyvendinimo metu. Tačiau toks rengiamuose statybos projektuose numatytas strateginių pasekmių aplinkai vertinimas, poveikio aplinkai vertinimas ar net įsipareigojimas nevykdyti prieštaraujančių Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniams statybų bei ateičiai numatyti kultūros paveldo, kraštovaizdžio, aplinkos kokybės saugos reglamentai arba priemonės negalėtų prieštarauti pagrindiniams Bendrojo plano sprendiniams, todėl neužtikrintų realios apsaugos.

Kuršių nerija į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta kaip kultūrinis kraštovaizdis pagal „v“ kriterijų: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX a. pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka.“

Žemiau: Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžinys (LRV nutarimo priedas Nr. 7) ir Klaipėdos uosto užstatymo tankis (Aiškinamojo plano p. 52):