ICOMOS LIETUVA kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas dėl planuojamų rekonstrukcijos darbų Vokiečių gatvėje. 

Šiuo kreipimusi ICOMOS LIETUVA ekspertai siekė atkreipti dėmesį į tai, jog šiuo metu vykdomo viešųjų pirkimų konkurso dėl Vokiečių gatvės rekonstrukcijos sąlygose visiškai pamiršta paveldosauginė dalis. 

​Vokiečių gatvė patenka net į tris apsaugos teritorijas: 

1. UNESCO pasaulio paveldo vietovę – Vilniaus istorinį centrą (UNESCO pasaulio paveldo sąrašo u. k. 541b), 
2. Vilniaus Senamiesčio (LR Nekilnojamojo kultūros paveldo registro u. k. 16073, nacionalinis reikšmingumo lygmuo), 
3. Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę vietovę (LR Nekilnojamojo kultūros paveldo registro u. k. 25504, nacionalinis reikšmingumo lygmuo).
   
   

ICOMOS LIETUVA atkreipė, dėmesį, jog Vokiečių gatvė – itin reikšmingas Lietuvos paveldas, viena seniausių ir svarbiausių Senamiesčio gatvių, pagrindinių senojo Vilniaus branduolio ašių, pradėjusi formuotis dar XV a. I pusėje. Kartu Vokiečių gatvė yra regimasis dviejų epochų sankirtos simbolis – atskleidžiantis senosios LDK sostinės klestėjimą nutraukusią trauminę XIX–XX a. aneksijų patirtį.

2020 m. kovo 27 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos portale buvo paskelbta informacija apie Vilniaus m. Savivaldybės administracijos rengiamą atvirą konkursą, kurio metu siekiama atviro konkurso būdu viešai įsigyti architektūrinio projektavimo paslaugas Vokiečių gatvės rekonstravimo darbams  (skelbimo Nr. 2020/S 062-149015) ir viešai pateikta šio viešojo pirkimo medžiaga: reikalavimais Konkursui bei Konkurso dalyviams pateikta informacine medžiaga apie objektą.

Susipažinusi su Vokiečių g. rekonstravimo konkurso sąlygomis, ICOMOS LIETUVA atkreipia dėmesį, kad konkurso sąlygose ir dokumentacijoje neužtikrinama šio svarbaus kultūros paveldo objekto apsauga.

Kadangi Vokiečių gatvei taikomi tarptautinio ir nacionalinio lygmens apsauga, tokios vietos rekonstrukciją būtina susieti su paveldo apsauga, o Konkurso sąlygose dalyviams privaloma pateikti:
1) tiksliai ir konkrečiai nustatytus paveldo apsaugos reikalavimus;
2) aiškiai apibrėžtas vertybines gaires, atkreipiant dėmesį į sudėtingą šios vietos istoriją ir kontrastingą gatvės struktūrą;
3) tikslią, išsamią ir metodiškai teisingai apibendrintą mokslinių tyrimų medžiagą. 

Dėl archeologinės Vokiečių gatvės vertės

ICOMOS LIETUVA taip pat pabrėžė būtinybę apsaugoti archeologinę Vilniaus gatvės vertę ir pataisyti konkurso sąlygas, idant būtų laikomasi visų paveldo apsaugą reglamentuojančių reikalavimų.  

Asociacijos ICOMOS LIETUVA ekspertai išreiškė susirūpinimą, kad perkančioji organizacija (Vilniaus m. savivaldybė) numatė didelės apimties infrastruktūros įrengimo darbus, nenustatydama jiems nei paveldo apsaugos tikslų, nei projektų vertinimo paveldo apsaugos kriterijais.

Planuojami vykdyti šilumos tiekimo, vandens tinklų renovacijos ir nuotekynės įrengimo darbai, akumuliacinių talpų įrengimas, gatvės želdinių regeneravimas. Be to, techninėse užduotyse nurodytos vietos, kuriose reikia „numatyti 3 požemines atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikšteles“. 
​
Vietos parinktos remiantis vien utilitariais kriterijais („įvertinant konteineriams priskirtų namų pasiekiamumą bei šiukšlių išvežimo galimybes“), neatlikus archeologinių tyrimų ir nesusiejus parinkčių su archeologinio paveldo apsauga. Gyventojų atliekų surinkimo aikštelių vietos parinktos reprezentacinėje Senamiesčio erdvėje, žaliojoje zonoje, mažinant vertingą rekreacinį plotą. 

ICOMOS Lietuva atsakingoms institucijoms primena, kad bet kokiems žemės judinimo darbams Vokiečių gatvės teritorijoje reikalingi archeologiniai tyrimai. Tuo tarpu Konkurso sąlygose su archeologinio paveldo tyrimais susijusi informacija pateikta fragmentiškai ir be jokių paaiškinimų.

ICOMOS LIETUVA pasiūlė laikinai sustabdyti Konkurso vykdymą, kol nebus ištaisytos konkurso sąlygos. Be to, ICOMOS LIETUVA ekspertai taip pat pateikė konkrečius pasiūlymus kaip galima būtų taisyti Konkurso sąlygas. 

Su visu asociacijos ICOMOS LIETUVA kreipimosi tekstu, prašymais bei pasiūlymais galima susipažinti čia. 

2020 m. kovo 27 d. ICOMOOS Lietuva pakartotinai kreipėsi į LR kultūros ministrą su pakartotiniu prašymu nedelsiant inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekto dokumentacijos parengimą pateikimui UNESCO Pasaulio paveldo centrui. 

ICOMOS LIETUVA atkreipė dėmesį, kad UNESCO pasaulio paveldo vietovė Vilniaus istorinis centras ir jo apsaugos zona sudaro nedidelę Vilniaus miesto teritorijos dalį. Atitinkamai su jos reglamentavimu susijusi tik nedidelė viso Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekto dalis. Manome, kad ją nebūtų sudėtinga išversti į anglų kalbą ir drauge su Kultūros ministerijos išplėstiniu aiškinamuoju raštu pateikti susipažinti UNESCO Pasaulio paveldo centrui.

ICOMOS LIETUVA taip pat pažymėjo, kad visas projektas yra parengtas skaitmeniniu formatu, GIS pagrindu, taip pat turima itin gausi vaizdinio fiksavimo medžiaga. Todėl UNESCO Pasaulio paveldo centro ekspertai galėtų įvertinti projektą ir nuotoliniu būdu.

ICOMOS LIETUVA, būdama ICOMOS akredituotas nacionalinis komitetas Lietuvos Respublikoje, nurodė, jog asociacija ICOMOS LIETUVA yra pasirengusi visapusiškai talkinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai tiek atliekant poveikio pasaulio paveldui vertinimą, kaip jau minėjome mūsų 2020 m. kovo 6 d. rašte, tiek parengiant (parenkant) dokumentaciją, kuri privalo būti pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui.
Šis kreipimasis buvo parengtas negavus jokio formalaus atsakymo į 2020 m. kovo 6 d. siųstą raštą, kuriame buvo prašoma:

(a) atlikti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekto poveikio pasaulio paveldui Vilniaus istoriniam centrui (įskaitant jo apsaugos zoną) vertinimą;

(b) atlikus poveikio paveldui vertinimą ir ištaisius nustatytus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekto trūkumus, jeigu jų būtų, Lietuvos Respublikos vardu informuoti UNESCO Pasaulio paveldo komitetą apie šį projektą (t. y., apie tą dalį, kuri yra susijusi su poveikiu pasaulio kultūros paveldo vertybei Vilniaus istoriniam centrui); ir

(c) atlikti iki tol neatliktus poveikio aplinkai vertinimus (SPAV ir PAV), už kuriuos atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė.

ICOMOS LIETUVA Lietuvos institucijų prašo atsižvelgti į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją ir jos įgyvendinimo gairių 172 punktą, įpareigojantį valstybes Konvencijos dalyves per UNESCO Pasaulio paveldo centrą informuoti Pasaulio paveldo komitetą „apie ketinimus Konvencijos saugomoje teritorijoje įgyvendinti arba leisti didelius restauravimo (angl. restoration) ar naujų statybų darbus, kurie galėtų paveikti vertybės išskirtinę visuotinę vertę“, o tam, kad UNESCO Pasaulio paveldo centras galėtų padėti rasti atitinkamus sprendimus, kurie užtikrintų, jog vertybės išskirtinė visuotinė vertė būtų išsaugota „tokia informacija turėtų būti pateikta kiek įmanoma anksčiau, pvz., prieš pradedant planuoti pagrindinio projekto dokumentus ir prieš priimant visus sprendimus, kuriuos būtų sunku panaikinti“. 
​
Šiems dideliems projektams neabejotinai priskiriamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuris nustatys reglamentus visam Vilniaus miestui ir jame esančiai Pasaulio paveldo vietovei bei jos apsaugos (buferinei) zonai. ​

Įsibėgėjus šiai precedento neturinčiai pasaulinei krizei, Tarptautinis kultūros vertybių išsaugojimo ir restauravimo tyrimų centras (ICCROM) išreiškia užuojautą ir solidarumą su savo valstybėmis narėmis ir žmonėmis visame pasaulyje dėl COVID-19 sukeltų mirčių ir kančių. ICCROM nuoširdžiai dėkoja sveikatos priežiūros darbuotojams ir visiems, kurie yra šios krizės priekinėse linijose ir nuolat be poilsio darbuojasi, kad išgelbėtų žmonių gyvybes ir išlaikytų gyvenimui būtinų prekių ir paslaugų teikimą.

Svarbus kultūros paveldo vaidmuo krizės metu

ICCROM atkreipia pasaulio dėmesį į svarbų kultūros ir kultūros paveldo vaidmenį, teikiant socialinę ir potrauminę paramą, sudarant sąlygas socialinei sanglaudai ir bendruomenių atsparumui krizės metu. Atsižvelgdamas į JT tvarios raidos darbotvarkę iki 2030 metų, ICCROM pabrėžia svarbų kultūros, kultūros paveldo ir susijusių tradicinių žinių vaidmenį tvarios raidos ir kovos su klimato kaita veikloje, taip pat paveldo indėlį į galimybes mažinti pandemijos riziką. ICCROM taip pat pabrėžia, kokios svarbios yra tvarios buveinės, kurios užtikrina saugų ir sveiką žmonių gyvenimą darnoje su gamta.

Rizika ir sunkumai kultūros paveldui krizės metu bei po jos

Visame pasaulyje yra daug skatinančių internetinių projektų, kai paveldo vietovės ir muziejai virtualiai atvėrė savo duris, siūlydami per šį atskirties laikotarpį vietas laisvalaikiui ir mokymuisi. Tačiau esama ir nerimą keliančių požymių, kad kultūros paveldo sektorius ir susijusios bendruomenės susiduria su sunkumais, ypač dėl prarandamų pajamų ir pragyvenimo šaltinių. Nerimą kelia ir tai, kad per ateinančius mėnesius dėl apribotų išteklių paveldo apsaugai bei valdymui ir krizės sukeltų ekonominių sunkumų gali būti nepaisoma būtinybės užtikrinti paveldo apsaugą. Todėl būtina įtraukti mūsų kultūros paveldo apsaugą ir išsaugojimą į visus gaivinimo planus bei raidos po krizės projektus. Dėl šios priežasties ICCROM taip pat norėtų išreikšti savo susirūpinimą dėl didėjančio kultūros paveldo apsaugos, išsaugojimo, kultūros industrijų ir gyvojo paveldo pažeidžiamumo, kuris gali sukelti sunkumų amatininkams bei menininkams ir daugeliui kitų kultūros profesijų.

ICCROM kvietimas imtis veiksmų

ICCROM, kaip tarpvyriausybinė organizacija, turinti unikalų įgaliojimą skatinti gerąją kultūros paveldo apsaugos ir išsaugojimo praktiką visame pasaulyje, kviečia savo valstybes nares per nacionalines ir vietos valdžios institucijas, paveldo vietovių valdytojus ir institucijas, kultūros darbuotojus ir tradicinius saugotojus, taip pat plačiąją bei pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių:

• laikytis visų būtinų atsargumo priemonių prieš šį virusą, kaip nurodė ir rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir nacionalinės vyriausybės, ir nustatyti procedūras, užtikrinančius visų darbuotojų ir jų šeimų, lankytojų ir bendruomenių saugumą;

• imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų sumažintas pavojus paveldo vietovėms ir rinkiniams jų uždarymo laikotarpiais, bei, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis humanitarinės pagalbos ir reagavimo agentūromis, nustatyti parengties ekstremalioms situacijoms bei reagavimo į jas procedūras, skirtas paveldo vietoms ir vietovėms, muziejams, archyvams ir institucijoms;

• konsultuotis su kvalifikuotais paveldo specialistais, siekiant užtikrinti, kad visais atvejais, kai paveldo vietos bei vietovės, muziejai, archyvai ir institucijos būtų laikinai panaudojamos kaip ligoninės arba prieglobsčiai karantinui, šis naudojimas būtų grįžtamasis, o dezinfekavimo būdai darytų paveldui mažiausią poveikį;

• pripažinti esminę kultūros paveldo kokybę žmonių gerovei;

• pripažinti materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo socialinę bei ekonominę vertę ir toliau remti jo apsaugą ir valdymą, kaip svarbų indėlį atsigaunant nuo šios krizės. Taip būtų sudaromos palankios sąlygos žmonių ir bendruomenių gerovei, sveikam gyvenimui ir geresnei gyvenimo kokybei, taip pat galimam kultūrinio turizmo, remiančio išsaugojimo tikslus, atnaujinimui;

• įtraukti kultūros paveldo apsaugą ir išsaugojimą į visus atkūrimo po krizės planus ir užkirsti kelią bet kokiam kultūros paveldo nepaisymui arba jo apsaugos sistemų ir apsaugos planų mažinimui galimo ekonomikos nuosmukio metu;

• imtis priemonių, skatinančių kultūros paveldo išsaugojimą dėl tvarios ekonominės naudos, ypač atsižvelgiant į vietos bendruomenes ir smulkųjį verslą, kurio veikla priklauso nuo paveldo;

• imtis priemonių, skirtų remti kultūros ir žinių nešėjų pragyvenimą, greta kitų įskaitant amatininkus, išsaugojimo specialistus ir menininkus, ypač tuos, kurie yra pažeidžiamiausi;

• apsvarstyti tiek naujus, tiek tradicinius paveldo naudojimo būdus, kad būtų geriau suvokiama jo nauda didesniam viešajam gėriui ir žmonių gerovei, taip pat vertinant paveldą kaip priemonę mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę, tobulinti vietos valdymą;

• apsvarstyti naujus būdus, kaip panaudoti informacines technologijas, skatinant žmonijos kultūros paveldo pripažinimą, tuo tikslu ugdant kultūros saugotojų gebėjimus naudoti virtualiąją žiniasklaidą ir e. mokymosi metodus, taip pat įtraukiant į šį procesą jaunesniąsias kartas.

 
Šiuo iššūkių kupinu laikotarpiu ICCROM išreiškia norą bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, ypač savo valstybėmis narėmis, UNESCO ir kitais tarptautiniais partneriais, siekiant skatinti visų kultūros paveldo raiškų išsaugojimą ir apsaugą žmonijai. Taip pat ICCROM, drauge su paveldo ir kituose sektoriuose veikiančiomis institucijomis, panaudos visas galimybes sutelkti pastangas ir palaikyti atsparesnes, taikingesnes ir įtraukesnes visuomenes.

Šis pranešimas pirmiausia buvo paskelbtas ICCROM anglų kalba; į lietuvių kalbą išvertė Jūratė Markevičienė. 

2020 m. kovo 6 d. asociacija ,,ICOMOS Lietuva“ kompetetingoms institucijoms pateikė pasiūlymus dėl Vilniaus Bendrojo plano projekto. 

Savo rašte asociacija ,,ICOMOS Lietuva“ priminė, kad Lietuvos Respublika kaip UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos dalyvė yra įsipareigojusi išsaugoti pasaulio paveldo vertybę Vilniaus istorinį centrą ateities kartoms. 

Susipažinusi su parengtu Bendrojo plano projektu ,,ICOMOS Lietuva“ išreiškį susirūpinimą dėl Bendrojo plano trūkumų (neatitikimų galiojantiems planavimo dokumentams, neapibrėžtumo, kaip bus reguliuojamas aukštybinių pastatų statymas už buferinės zonos ribų ir galimas poveikis pasaulio paveldo vertybės Vilniaus istorinio centro supančiai aplinkai, vertingiems kraštovaizdžiams, panoramų bei siluetų vizualiems ryšiams, kultūros paveldo kompleksų ir ansamblių vientisumui, nuorodų į dar nepriimtus dokumentus ir teisės aktus, Vilniaus senamiesčio teritorijoje numatomų užstatymo morfotipų neatitikimo istoriniam senamiesčio charakteriui, trūkstamų sąsajų su paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, tekstinės ir grafinės dalių neatitikimų, ir pan.). 

Asociacijos ,,ICOMOS Lietuva“ nuomone, Bendrajame plane esančius trūkumus galima būtų ištaisyti, prieš tai  sistemiškai juos išanalizavus tarpdalykinei ekspertų grupei.

Įvertinusi esamą situaciją, ,,ICOMOS Lietuva“  pateikė šiuos pasiūlymus: 

1. Atlikti poveikio pasaulio paveldui ir poveikio pasaulio paveldo vietovei Vilniaus istoriniam centrui vertinimą. Tokį poveikio paveldui vertinimą galėtų atlikti Kultūros ministerijos ir Asociacijos „ICOMOS Lietuva“ sudaryta ICOMOS ekspertų grupė. „ICOMOS Lietuva“ ir yra pasirengusi prisidėti atliekant poveikio paveldui vertinimą.
   
   
2. Atlikus poveikio paveldui vertinimą ir ištaisius nustatytus trūkumus, Lietuvos Respublikos vardu informuoti UNESCO Pasaulio paveldo komitetą apie Bendrojo plano projektą (t.y., apie tą dalį, kuri yra susijusi su pasaulio paveldo vertybės Vilniaus istoriniu centru). Ši pareiga tenka LR kultūros ministrui. 
   ​
3. Atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas atsižvelgiant į itin detalų Bendrojo plano pobūdį, smulkioms teritorijoms nustatytus planavimo reglamentus, orientuotus į tai, kad daugeliu atveju statyboms nereikėtų rengti detaliųjų planų arba kitų planavimo dokumentų, kuriems būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

Su visu kreipimosi tekstu galima susipažinti čia.