2020 m. kovo 27 d. ICOMOOS Lietuva pakartotinai kreipėsi į LR kultūros ministrą su pakartotiniu prašymu nedelsiant inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekto dokumentacijos parengimą pateikimui UNESCO Pasaulio paveldo centrui. 

ICOMOS LIETUVA atkreipė dėmesį, kad UNESCO pasaulio paveldo vietovė Vilniaus istorinis centras ir jo apsaugos zona sudaro nedidelę Vilniaus miesto teritorijos dalį. Atitinkamai su jos reglamentavimu susijusi tik nedidelė viso Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekto dalis. Manome, kad ją nebūtų sudėtinga išversti į anglų kalbą ir drauge su Kultūros ministerijos išplėstiniu aiškinamuoju raštu pateikti susipažinti UNESCO Pasaulio paveldo centrui.

ICOMOS LIETUVA taip pat pažymėjo, kad visas projektas yra parengtas skaitmeniniu formatu, GIS pagrindu, taip pat turima itin gausi vaizdinio fiksavimo medžiaga. Todėl UNESCO Pasaulio paveldo centro ekspertai galėtų įvertinti projektą ir nuotoliniu būdu.

ICOMOS LIETUVA, būdama ICOMOS akredituotas nacionalinis komitetas Lietuvos Respublikoje, nurodė, jog asociacija ICOMOS LIETUVA yra pasirengusi visapusiškai talkinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai tiek atliekant poveikio pasaulio paveldui vertinimą, kaip jau minėjome mūsų 2020 m. kovo 6 d. rašte, tiek parengiant (parenkant) dokumentaciją, kuri privalo būti pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui.
Šis kreipimasis buvo parengtas negavus jokio formalaus atsakymo į 2020 m. kovo 6 d. siųstą raštą, kuriame buvo prašoma:

(a) atlikti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekto poveikio pasaulio paveldui Vilniaus istoriniam centrui (įskaitant jo apsaugos zoną) vertinimą;

(b) atlikus poveikio paveldui vertinimą ir ištaisius nustatytus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano projekto trūkumus, jeigu jų būtų, Lietuvos Respublikos vardu informuoti UNESCO Pasaulio paveldo komitetą apie šį projektą (t. y., apie tą dalį, kuri yra susijusi su poveikiu pasaulio kultūros paveldo vertybei Vilniaus istoriniam centrui); ir

(c) atlikti iki tol neatliktus poveikio aplinkai vertinimus (SPAV ir PAV), už kuriuos atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė.

ICOMOS LIETUVA Lietuvos institucijų prašo atsižvelgti į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją ir jos įgyvendinimo gairių 172 punktą, įpareigojantį valstybes Konvencijos dalyves per UNESCO Pasaulio paveldo centrą informuoti Pasaulio paveldo komitetą „apie ketinimus Konvencijos saugomoje teritorijoje įgyvendinti arba leisti didelius restauravimo (angl. restoration) ar naujų statybų darbus, kurie galėtų paveikti vertybės išskirtinę visuotinę vertę“, o tam, kad UNESCO Pasaulio paveldo centras galėtų padėti rasti atitinkamus sprendimus, kurie užtikrintų, jog vertybės išskirtinė visuotinė vertė būtų išsaugota „tokia informacija turėtų būti pateikta kiek įmanoma anksčiau, pvz., prieš pradedant planuoti pagrindinio projekto dokumentus ir prieš priimant visus sprendimus, kuriuos būtų sunku panaikinti“. 
​
Šiems dideliems projektams neabejotinai priskiriamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuris nustatys reglamentus visam Vilniaus miestui ir jame esančiai Pasaulio paveldo vietovei bei jos apsaugos (buferinei) zonai. ​

Įsibėgėjus šiai precedento neturinčiai pasaulinei krizei, Tarptautinis kultūros vertybių išsaugojimo ir restauravimo tyrimų centras (ICCROM) išreiškia užuojautą ir solidarumą su savo valstybėmis narėmis ir žmonėmis visame pasaulyje dėl COVID-19 sukeltų mirčių ir kančių. ICCROM nuoširdžiai dėkoja sveikatos priežiūros darbuotojams ir visiems, kurie yra šios krizės priekinėse linijose ir nuolat be poilsio darbuojasi, kad išgelbėtų žmonių gyvybes ir išlaikytų gyvenimui būtinų prekių ir paslaugų teikimą.

Svarbus kultūros paveldo vaidmuo krizės metu

ICCROM atkreipia pasaulio dėmesį į svarbų kultūros ir kultūros paveldo vaidmenį, teikiant socialinę ir potrauminę paramą, sudarant sąlygas socialinei sanglaudai ir bendruomenių atsparumui krizės metu. Atsižvelgdamas į JT tvarios raidos darbotvarkę iki 2030 metų, ICCROM pabrėžia svarbų kultūros, kultūros paveldo ir susijusių tradicinių žinių vaidmenį tvarios raidos ir kovos su klimato kaita veikloje, taip pat paveldo indėlį į galimybes mažinti pandemijos riziką. ICCROM taip pat pabrėžia, kokios svarbios yra tvarios buveinės, kurios užtikrina saugų ir sveiką žmonių gyvenimą darnoje su gamta.

Rizika ir sunkumai kultūros paveldui krizės metu bei po jos

Visame pasaulyje yra daug skatinančių internetinių projektų, kai paveldo vietovės ir muziejai virtualiai atvėrė savo duris, siūlydami per šį atskirties laikotarpį vietas laisvalaikiui ir mokymuisi. Tačiau esama ir nerimą keliančių požymių, kad kultūros paveldo sektorius ir susijusios bendruomenės susiduria su sunkumais, ypač dėl prarandamų pajamų ir pragyvenimo šaltinių. Nerimą kelia ir tai, kad per ateinančius mėnesius dėl apribotų išteklių paveldo apsaugai bei valdymui ir krizės sukeltų ekonominių sunkumų gali būti nepaisoma būtinybės užtikrinti paveldo apsaugą. Todėl būtina įtraukti mūsų kultūros paveldo apsaugą ir išsaugojimą į visus gaivinimo planus bei raidos po krizės projektus. Dėl šios priežasties ICCROM taip pat norėtų išreikšti savo susirūpinimą dėl didėjančio kultūros paveldo apsaugos, išsaugojimo, kultūros industrijų ir gyvojo paveldo pažeidžiamumo, kuris gali sukelti sunkumų amatininkams bei menininkams ir daugeliui kitų kultūros profesijų.

ICCROM kvietimas imtis veiksmų

ICCROM, kaip tarpvyriausybinė organizacija, turinti unikalų įgaliojimą skatinti gerąją kultūros paveldo apsaugos ir išsaugojimo praktiką visame pasaulyje, kviečia savo valstybes nares per nacionalines ir vietos valdžios institucijas, paveldo vietovių valdytojus ir institucijas, kultūros darbuotojus ir tradicinius saugotojus, taip pat plačiąją bei pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių:

• laikytis visų būtinų atsargumo priemonių prieš šį virusą, kaip nurodė ir rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir nacionalinės vyriausybės, ir nustatyti procedūras, užtikrinančius visų darbuotojų ir jų šeimų, lankytojų ir bendruomenių saugumą;

• imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų sumažintas pavojus paveldo vietovėms ir rinkiniams jų uždarymo laikotarpiais, bei, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis humanitarinės pagalbos ir reagavimo agentūromis, nustatyti parengties ekstremalioms situacijoms bei reagavimo į jas procedūras, skirtas paveldo vietoms ir vietovėms, muziejams, archyvams ir institucijoms;

• konsultuotis su kvalifikuotais paveldo specialistais, siekiant užtikrinti, kad visais atvejais, kai paveldo vietos bei vietovės, muziejai, archyvai ir institucijos būtų laikinai panaudojamos kaip ligoninės arba prieglobsčiai karantinui, šis naudojimas būtų grįžtamasis, o dezinfekavimo būdai darytų paveldui mažiausią poveikį;

• pripažinti esminę kultūros paveldo kokybę žmonių gerovei;

• pripažinti materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo socialinę bei ekonominę vertę ir toliau remti jo apsaugą ir valdymą, kaip svarbų indėlį atsigaunant nuo šios krizės. Taip būtų sudaromos palankios sąlygos žmonių ir bendruomenių gerovei, sveikam gyvenimui ir geresnei gyvenimo kokybei, taip pat galimam kultūrinio turizmo, remiančio išsaugojimo tikslus, atnaujinimui;

• įtraukti kultūros paveldo apsaugą ir išsaugojimą į visus atkūrimo po krizės planus ir užkirsti kelią bet kokiam kultūros paveldo nepaisymui arba jo apsaugos sistemų ir apsaugos planų mažinimui galimo ekonomikos nuosmukio metu;

• imtis priemonių, skatinančių kultūros paveldo išsaugojimą dėl tvarios ekonominės naudos, ypač atsižvelgiant į vietos bendruomenes ir smulkųjį verslą, kurio veikla priklauso nuo paveldo;

• imtis priemonių, skirtų remti kultūros ir žinių nešėjų pragyvenimą, greta kitų įskaitant amatininkus, išsaugojimo specialistus ir menininkus, ypač tuos, kurie yra pažeidžiamiausi;

• apsvarstyti tiek naujus, tiek tradicinius paveldo naudojimo būdus, kad būtų geriau suvokiama jo nauda didesniam viešajam gėriui ir žmonių gerovei, taip pat vertinant paveldą kaip priemonę mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę, tobulinti vietos valdymą;

• apsvarstyti naujus būdus, kaip panaudoti informacines technologijas, skatinant žmonijos kultūros paveldo pripažinimą, tuo tikslu ugdant kultūros saugotojų gebėjimus naudoti virtualiąją žiniasklaidą ir e. mokymosi metodus, taip pat įtraukiant į šį procesą jaunesniąsias kartas.

 
Šiuo iššūkių kupinu laikotarpiu ICCROM išreiškia norą bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, ypač savo valstybėmis narėmis, UNESCO ir kitais tarptautiniais partneriais, siekiant skatinti visų kultūros paveldo raiškų išsaugojimą ir apsaugą žmonijai. Taip pat ICCROM, drauge su paveldo ir kituose sektoriuose veikiančiomis institucijomis, panaudos visas galimybes sutelkti pastangas ir palaikyti atsparesnes, taikingesnes ir įtraukesnes visuomenes.

Šis pranešimas pirmiausia buvo paskelbtas ICCROM anglų kalba; į lietuvių kalbą išvertė Jūratė Markevičienė.