|
„ICOMOS Lietuva“ 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką su prašymu užtikrinti, kad būtų laikomasi 1972 m. UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos bei Konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatų, pagal kurias Lietuvos Respublika privalo iš anksto:
Kodėl neįvertintas galimas poveikis pasaulio paveldui? Tokį ICOMOS Lietuva kreipimąsi paskatino 2019 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1278 patvirtintas „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrasis planas“ (toliau – Bendrasis planas), kuriuo įteisinta didžiausia plėtra UNESCO pasaulio paveldo vietovės Kuršių nerijos gretimybėje. Bendrojo plano aiškinamajame rašte konstatuota, kad ši plėtra iš esmės pakeis saugomąją vertybę: ,,nors planuojama uosto plėtra pietinėje uosto dalyje greta Kiaulės nugaros salos fiziškai nepalies pačios Kuršių nerijos, ji pakeis visos šios vietovės erdvinę struktūrą – Kuršių nerijos, kaip žmonių praeityje apželdintų aukštų kopų siauros sausumos juostos tarp Baltijos jūros ir plačios Kuršių marių akvatorijos charakterį ir vizualinį suvokimą" („Bendrasis planas (aprašomoji dalis). Sprendiniai 15088 NYP-S-1“, 99 psl.). Vis dėlto, net žinant apie neigiamą poveikį, Bendrajame plane neįvardyti šio pasaulinės reikšmės kultūrinio kraštovaizdžio išskirtinės visuotinės vertės, autentiškumo ir vientisumo elementai, nenumatyta jokių konkrečių kompleksinių priemonių jiems išsaugoti ir neigiamam poveikiui pašalinti, nepateiktas privalomasis ICOMOS vertinimas dėl poveikio pasaulio paveldui ir Pasaulio paveldo centro išvados bei rekomendacijos. Apie Lietuvos Respublikos tarptautinę pareigą iš anksto (kol dar nepriimti sprendimai dėl plėtros) informuoti Pasaulio paveldo centrą ir inicijuoti poveikio pasaulio paveldui vertinimą jau seniai priminė Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Dar 2015 m. sausio 19–22 d. vykusios UNESCO misijos ekspertas Tamás Fejérdy rekomendavo: „vadovaujantis (UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos konvencijos) įgyvendinimo gairių 172 punktu, visa informacija dėl Giliavandenio uosto statybos projekto, įskaitant poveikio aplinkai vertinimą (EIA) ir poveikio paveldui vertinimą (HIA), turi būti pateikta UNESCO pasaulio paveldo komitetui laiku (gavus vertinimų rezultatus, bet prieš priimant sprendimus) per UNESCO pasaulio paveldo centrą ir prieš priimant nekeičiamus sprendimus“. 2017 m. ICOMOS narių darbo grupės parengtame Bendrojo plano koncepcijos vertinime pateikta argumentuotų pastabų dėl itin neigiamo poveikio, kurį vadinamųjų Pietinių uosto vartų formavimo, didelio masto Kuršių marių akvatorijos užpylimo darbai sukeltų unikaliam Kuršių nerijos masteliui ir bendrajai erdvinei struktūrai, būdingoms marių panoramoms, siluetams, jūrinio paveldo elementams. Vertinime perspėta ir dėl hidrodinaminių sąlygų bei nešmenų balanso pokyčių, dugno erozijos, sąsiaurio kranto šlaitų stabilumo, sufozijos, darbų Kuršių nerijos povandeniniame šlaite pasiekiant 17 metrų gylį laivybos kanale arba artimoje aplinkoje galimo neigiamo poveikio Kuršių nerijai. Tačiau į šias paveldo ekspertų pastabas iki šiol neatsižvelgta. Nepaisyta ir 2018 m. Pasaulio paveldo komiteto sprendimo Nr. 42 COM 7B.25 reikalavimų įgyvendinant Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus. Susirūpinimą keliančios tendencijos ICOMOS Lietuva atkreipia dėmesį, kad pasaulio paveldo vertybių atžvilgiu Lietuvoje įsivyravo Konvencijai prieštaraujanti tendencija informuoti Pasaulio paveldo centrą ne iš anksto, plėtros sumanymų stadijoje, kaip nustato Konvencijos įgyvendinimo gairės, bet gerokai vėliau, kai jau įteisintos ir pradėtos statybos, padarytos didelės finansinės investicijos. Į Bendrojo plano sprendinius integruota nuostata neatlikti poveikio pasaulio paveldui vertinimo, o strateginį pasekmių aplinkai vertinimą atlikti ne kompleksiškai, bet fragmentiškai (atskiroms planuojamos teritorijos dalims) ir tik vėlesnių etapų įgyvendinimo metu. Tačiau toks rengiamuose statybos projektuose numatytas strateginių pasekmių aplinkai vertinimas, poveikio aplinkai vertinimas ar net įsipareigojimas nevykdyti prieštaraujančių Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniams statybų bei ateičiai numatyti kultūros paveldo, kraštovaizdžio, aplinkos kokybės saugos reglamentai arba priemonės negalėtų prieštarauti pagrindiniams Bendrojo plano sprendiniams, todėl neužtikrintų realios apsaugos. Kuršių nerija į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta kaip kultūrinis kraštovaizdis pagal „v“ kriterijų: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX a. pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka.“ Žemiau: Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžinys (LRV nutarimo priedas Nr. 7) ir Klaipėdos uosto užstatymo tankis (Aiškinamojo plano p. 52): „ICOMOS Lietuva“ 2020 metus skelbia paveldosaugos sąmoningumo metais. Šiais 2020 m. „ICOMOS Lietuva“ planuoja:
„ICOMOS Lietuva“ sieks atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, egzistuojančias paveldo apsaugos sistemoje. „ICOMOS Lietuva“ kviečia visus prisijungti prie asociacijos veiklos! Daugiau informacijos bus skelbiama „ICOMOS Lietuva“ svetainėje ir „ICOMOS Lietuva“ Facebook grupėje.  ICOMOS Lietuva metinis ataskaitinis susirinkimas įvyks 2020 m. sausio 23 - 24 d.
Numatoma darbotvarkė: 1. ISC ataskaita 2. ICOMOS Lietuva valdybos ir valdybos pirmininko ataskaita už 2019 m, metinė finansinė ataskaita ir biudžetas už 2019 m 3. Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išsirinkimas 4. ICOMOS Lietuva valdybos pateiktų ataskaitų už 2019 m. tvirtinimas 5. ICOMOS Lietuva valdybos rinkimai 6. ICOMOS Lietuva etikos ir procedūrų komisijos rinkimai 7. ICOMOS Lietuva revizijos komisijos ar revizorių rinkimai 9. ICOMOS Lietuva ekspertizių taisyklių priėmimas 10. Pagrindinių ICOMOS Lietuva veiklos programos gairių aptarimas Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos (ICOMOS) nacionalinis komitetas – asociacija ,,ICOMOS Lietuva“ 2019 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką su prašymu užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatos iš anksto informuoti UNESCO pasaulio paveldo centrą apie esminius naujos plėtros projektus ir atlikti tokių planų poveikio pasaulio paveldui vertinimą. Kreipimesi kalbama apie Vilniaus miesto bendrojo plano bei daugiabučių namų statybų projektus. Laiku neinformavus ir neįvertinus, kiltų grėsmė pažeisti Vilniaus istorinio centro išskirtinę visuotinę vertę, autentiškumą ir vientisumą, sunaikinti itin vertingas panoramas. Vilniaus istorinis centras yra unikali pasaulio ir Lietuvos kultūros ir istorijos vertybė, kuri prieš 25 metus – 1994 m. gruodžio 17 d. UNESCO pasaulio paveldo komiteto sprendimu buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Jos išsaugojimas – Lietuvos valstybės konstitucinė pareiga ir tarptautinis įsipareigojimas pagal UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos 4 straipsnį. 2017 m. UNESCO paskirti ICOMOS ekspertai atliko Techninę apžvalgą dėl aukštybinių pastatų Vilniaus istorinio centro apsaugos zonoje ir rekomendavo, rengiant miesto bendrąjį planą, tiksliau apibrėžti paveldo išsaugojimo strategijas bei integruoti į jį 2011 m. UNESCO rekomendacijos dėl istorinio urbanistinio kraštovaizdžio nuostatas. Lietuva, kaip Konvencijos šalis, buvo paskatinta aktualizuoti Vilniaus miesto bendrojo plano atnaujinimo procedūras pagal šios Rekomendacijos gaires ir paraginta informuoti UNESCO pasaulio paveldo centrą, kaip atsižvelgiama į minėtą UNESCO rekomendaciją Bendrojo plano projekte. „ICOMOS Lietuva“ atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto bendrojo plano projekto atveju tai dar nepadaryta. Kitas iš naujausių (bet ne vienintelių) didelės plėtros planavimo atvejų, kai nebuvo įvertintas poveikis pasaulio paveldui, yra saugomą Vilniaus istorinio centro panoramą visiškai užstatančių daugiabučių namų (Žygimantų g. 12, 12A ir 13) projektas. Nors šie projektai pradėti rengti prieš kelerius metus, o dabar baigiami derinti, jie iki šiol nėra pateikti UNESCO pasaulio paveldo centrui. Tokia praktika prieštarauja Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairių 110 ir 172 punktams, nustatantiems, kad valstybė privalo supažindinti šią atsakingą UNESCO instituciją su kaita, planuojama pasaulio paveldo vietovėje bei jos apsaugos zonoje ir galinčia paveikti išskirtinę visuotinę vertę. Pranešti būtina kuo anksčiau, prieš priimant valdžios institucijų sprendimus, kuriuos vėliau būtų sunku atgręžti. Abiejų minimų projektų atveju UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairių reikalavimai iki šiol nėra įgyvendinti. Atkreipdama dėmesį į šias problemas, „ICOMOS Lietuva“ prašo Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką savo aukščiausiomis kompetencijomis užtikrinti, kad UNESCO pasaulio paveldo centras deramai ir laiku (prieš priimant sprendimus) būtų informuotas apie planuojamą didelio masto plėtrą Vilniaus istoriniame centre ir galėtų inicijuoti poveikio pasaulio paveldui vertinimą.  2019 m. gruodžio 10 d. Lietuvoje pradėjo veikti naujas Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos (ICOMOS) akredituotas nacionalinis komitetas – asociacija „ICOMOS Lietuva“. Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, gali veikti tik vienas ICOMOS nacionalinis komitetas, kurį ICOMOS akredituoja, taip pat suteikia išskirtinę teisę naudoti ICOMOS pavadinimą savo veikloje ir oficialiuose dokumentuose.
ICOMOS yra pasaulinė nevyriausybinė organizacija, UNESCO asocijuotoji partnerė ir oficiali ekspertė pasaulio paveldo klausimais. Jos tikslas – skatinti paminklų, statinių kompleksų ir vietų bei vietovių išsaugojimą, atgaivinimą ir puoselėjimą, atsižvelgiant į materialius ir nematerialius paveldo aspektus. ICOMOS kultūros paveldo apsauga suinteresuotų specialistų bendruomenę, pasaulinį ekspertų tinklą sudaro per 10 000 narių iš 151 pasaulio valstybės, 28 tarptautinis mokslinis komitetas ir 107 akredituoti nacionaliniai komitetai. ICOMOS veikia kaip forumas diskusijoms, susiedama valdžios institucijas ir akademines institucijas, apsaugos profesionalus ir visus ICOMOS tikslais besidominčius asmenis. Ji taip pat kuria ir puoselėja šiuolaikinės paveldo apsaugos teorinius, etinius, teisinius ir mokslinius-profesinius principus bei standartus – ICOMOS doktriną, kuri padeda UNESCO, įvairių šalių valdžios institucijoms įteisinti šiuos principus bei standartus tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, universitetinėse programose bei pan. Asociacija „ICOMOS Lietuva“, įgyvendindama ICOMOS misiją ir suprasdama didelius dabarties iššūkius bei lūkesčius, siekia atsiverti geriausioms patirtims, skleisti veiksmingiausius kultūros bei gamtos paveldo vertybių išsaugojimo būdus, ieškoti tradicijų ir šiuolaikiškumo dermės, užtikrinant kultūrinio palikimo perdavimą ateities kartoms. Visa tai padėtų Lietuvai stiprinti tapatumą, pabrėžti unikalumą bei savastį globaliame pasaulyje ir Europos Sąjungos erdvėje. Todėl ši asociacija telks Lietuvoje veikiančius ICOMOS narius ir kitus paveldo tyrinėtojus bei propaguotojus, norinčius prisijungti įgyvendinant ICOMOS tikslus šalyje. Asociacijos „ICOMOS Lietuva“ įkūrimą inicijavo ICOMOS vadovybė, sutelkusi grupę ICOMOS narių iš Lietuvos, kuriais pasitiki. ICOMOS suteiktas akreditavimas asociacijai „ICOMOS Lietuva“ reiškia nacionalinio komiteto teisių suteikimą, visišką jos pripažinimą ir įgaliojimą veikti vardan paveldo išsaugojimo ateities kartoms. „ICOMOS Lietuva“ steigimo teko imtis po to, kai 2019 m. liepos mėnesį ankstesnis ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas (juridinio asmens kodas 191952135) prarado ICOMOS pasitikėjimą ir akreditaciją. ICOMOS veiklos Lietuvoje laikinas sustabdymas ir atnaujinimas nacionaliniu lygmeniu rodo tarptautinės paveldo ekspertų bendruomenės ir neabejingos Lietuvos visuomenės dalies susirūpinimą dėl prastėjančios paveldo apsaugos padėties Lietuvoje. „ICOMOS Lietuva” planuoja kiek įmanoma greičiau imtis veiksmų, kad būtų atkreiptas dėmesys į Lietuvoje egzistuojančias paveldosaugos problemas, rengti diskusijas bei skleisti informaciją apie būtinus pokyčius. Daugiau informacijos svetainėje www.icomos-lietuva.org ir el. paštu [email protected] „ICOMOS Lietuva“ valdyba |