ICOMOS Lietuva kreipėsi į LR vadovus dėl UNESCO Pasaulio paveldo centro ir Pasaulio paveldo komiteto informavimo apie Klaipėdos uosto plėtros planų galimą poveikį Kuršių nerijai

„ICOMOS Lietuva“ 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką su prašymu užtikrinti, kad būtų laikomasi 1972 m. UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos bei Konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatų, pagal kurias Lietuvos Respublika privalo iš anksto: 

1. informuoti Pasaulio paveldo centrą bei Pasaulio paveldo komitetą; 
2. gauti Pasaulio paveldo centro išvadas bei rekomendacijas dėl planuojamos kaitos suderinamumo su pasaulio paveldo vietovės Kuršių nerijos išskirtine visuotine verte, autentiškumu ir vientisumu, kuriems galėtų kilti grėsmė dėl planuojamų plėtros darbų Kuršių nerijoje arba šalia jos; ir 
3. gavus Pasaulio paveldo centro išvadas bei rekomendacijas dėl planuojamos kaitos suderinamumo su saugoma pasaulio paveldo vertybe, pagal jas koreguoti Bendrojo plano sprendinius, kol dar nepriimta jokių neatgręžtinų sprendimų ir neatlikta jokių fiziškai Kuršių nerijos aplinką paveiksiančių veiksmų.
   

Kodėl neįvertintas galimas poveikis pasaulio paveldui?

Tokį ICOMOS Lietuva kreipimąsi paskatino 2019 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1278 patvirtintas „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrasis planas“ (toliau – Bendrasis planas), kuriuo įteisinta didžiausia plėtra UNESCO pasaulio paveldo vietovės Kuršių nerijos gretimybėje. 

Bendrojo plano aiškinamajame rašte konstatuota, kad ši plėtra iš esmės pakeis saugomąją vertybę: ,,nors planuojama uosto plėtra pietinėje uosto dalyje greta Kiaulės nugaros salos fiziškai nepalies pačios Kuršių nerijos, ji pakeis visos šios vietovės erdvinę struktūrą – Kuršių nerijos, kaip žmonių praeityje apželdintų aukštų kopų siauros sausumos juostos tarp Baltijos jūros ir plačios Kuršių marių akvatorijos charakterį ir vizualinį suvokimą" („Bendrasis planas (aprašomoji dalis). Sprendiniai 15088 NYP-S-1“, 99 psl.).

Vis dėlto, net žinant apie neigiamą poveikį, Bendrajame plane neįvardyti šio pasaulinės reikšmės kultūrinio kraštovaizdžio išskirtinės visuotinės vertės, autentiškumo ir vientisumo elementai, nenumatyta jokių konkrečių kompleksinių priemonių jiems išsaugoti ir neigiamam poveikiui pašalinti, nepateiktas privalomasis ICOMOS vertinimas dėl poveikio pasaulio paveldui ir Pasaulio paveldo centro išvados bei rekomendacijos.

Apie Lietuvos Respublikos tarptautinę pareigą iš anksto (kol dar nepriimti sprendimai dėl plėtros) informuoti Pasaulio paveldo centrą ir inicijuoti poveikio pasaulio paveldui vertinimą jau seniai priminė Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Dar 2015 m. sausio 19–22 d. vykusios UNESCO misijos ekspertas Tamás Fejérdy rekomendavo: „vadovaujantis (UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos konvencijos) įgyvendinimo gairių 172 punktu, visa informacija dėl Giliavandenio uosto statybos projekto, įskaitant poveikio aplinkai vertinimą (EIA) ir poveikio paveldui vertinimą (HIA), turi būti pateikta UNESCO pasaulio paveldo komitetui laiku (gavus vertinimų rezultatus, bet prieš priimant sprendimus) per UNESCO pasaulio paveldo centrą ir prieš priimant nekeičiamus sprendimus“. 

2017 m. ICOMOS narių darbo grupės parengtame Bendrojo plano koncepcijos vertinime pateikta argumentuotų pastabų dėl itin neigiamo poveikio, kurį vadinamųjų Pietinių uosto vartų formavimo, didelio masto Kuršių marių akvatorijos užpylimo darbai sukeltų unikaliam Kuršių nerijos masteliui ir bendrajai erdvinei struktūrai, būdingoms marių panoramoms, siluetams, jūrinio paveldo elementams. Vertinime perspėta ir dėl hidrodinaminių sąlygų bei nešmenų balanso pokyčių, dugno erozijos, sąsiaurio kranto šlaitų stabilumo, sufozijos, darbų Kuršių nerijos povandeniniame šlaite pasiekiant 17 metrų gylį laivybos kanale arba artimoje aplinkoje galimo neigiamo poveikio Kuršių nerijai. Tačiau į šias paveldo ekspertų pastabas iki šiol neatsižvelgta. 

Nepaisyta ir 2018 m. Pasaulio paveldo komiteto sprendimo Nr. 42 COM 7B.25 reikalavimų įgyvendinant Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus.

Susirūpinimą keliančios tendencijos

ICOMOS Lietuva atkreipia dėmesį, kad pasaulio paveldo vertybių atžvilgiu Lietuvoje įsivyravo Konvencijai prieštaraujanti tendencija informuoti Pasaulio paveldo centrą ne iš anksto, plėtros sumanymų stadijoje, kaip nustato Konvencijos įgyvendinimo gairės, bet gerokai vėliau, kai jau įteisintos ir pradėtos statybos, padarytos didelės finansinės investicijos.
​
Į Bendrojo plano sprendinius integruota nuostata neatlikti poveikio pasaulio paveldui vertinimo, o strateginį pasekmių aplinkai vertinimą atlikti ne kompleksiškai, bet fragmentiškai (atskiroms planuojamos teritorijos dalims) ir tik vėlesnių etapų įgyvendinimo metu. Tačiau toks rengiamuose statybos projektuose numatytas strateginių pasekmių aplinkai vertinimas, poveikio aplinkai vertinimas ar net įsipareigojimas nevykdyti prieštaraujančių Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniams statybų bei ateičiai numatyti kultūros paveldo, kraštovaizdžio, aplinkos kokybės saugos reglamentai arba priemonės negalėtų prieštarauti pagrindiniams Bendrojo plano sprendiniams, todėl neužtikrintų realios apsaugos.

Kuršių nerija į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta kaip kultūrinis kraštovaizdis pagal „v“ kriterijų: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX a. pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka.“

Žemiau: Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžinys (LRV nutarimo priedas Nr. 7) ir Klaipėdos uosto užstatymo tankis (Aiškinamojo plano p. 52):